Rekuperatorius – mechaninio vėdinimo įrenginys, kuris šalina panaudotą orą iš patalpų ir tiekia šviežią lauko orą. Šilumokaitis leidžia didelę dalį iš šalinamo oro energijos perduoti į tiekiamą orą, todėl patalpos vėdinamos prarandant mažiau šilumos.

Rekuperatorius užtikrina nuolatinę kontroliuojamą oro kaitą neatidarant langų. Jis padeda pašalinti CO₂, drėgmę, kvapus ir kitus patalpose susidarančius teršalus, o į patalpas tiekiamas lauko oras yra filtruojamas.

Rekuperatorius vienu metu šalina panaudotą orą iš vonios, virtuvės ir kitų pagalbinių patalpų bei tiekia šviežią orą į miegamuosius, svetainę ir kitas gyvenamąsias patalpas. Šie oro srautai šilumokaityje apsikeičia energija nesumaišant pačių oro srautų.

Renkantis rekuperatorių reikia įvertinti reikalingą oro srautą, namo plotą ir patalpų skaičių, gyventojų skaičių, ortakių sistemos pasipriešinimą, šilumogrąžos efektyvumą, triukšmo lygį, filtrus ir valdymo galimybes. Rekuperatorių geriau rinktis pagal projektuojamą oro kiekį m³/h, o ne vien pagal namo plotą.

Rekuperatoriaus našumas nurodomas m³/h ir parodo, kokį oro kiekį įrenginys gali perkelti per valandą. Reikalingas oro srautas turi būti apskaičiuojamas pagal patalpų paskirtį, plotą, žmonių skaičių ir vėdinimo projektą.

100 m² namui tinkamas rekuperatorius priklauso nuo gyventojų skaičiaus, patalpų išplanavimo ir projektuojamos oro kaitos. Todėl vien tik 100 m² plotas nėra pakankamas kriterijus – reikia įvertinti reikalingą oro srautą m³/h ir ortakių sistemos pasipriešinimą.

150 m² namui dažniausiai reikalingas didesnio oro srauto įrenginys nei mažam butui ar namui, tačiau tikslus našumas priklauso nuo patalpų ir gyventojų skaičiaus. Rekuperatorius turėtų turėti pakankamą galios rezervą, kad normaliu režimu nereikėtų nuolat dirbti maksimaliu ventiliatorių greičiu.

200 m² namui rekuperatorius turėtų būti parenkamas pagal vėdinimo projektą ir reikalingą oro srautą. Didesniame name svarbu įvertinti ne tik maksimalų įrenginio m³/h, bet ir jo našumą esant realiam ortakių sistemos slėgiui.

Šilumogrąža parodo, kaip efektyviai rekuperatorius panaudoja iš patalpų šalinamo oro energiją tiekiamam lauko orui pašildyti. Aukštas šilumogrąžos efektyvumas padeda sumažinti šilumos nuostolius dėl vėdinimo.

Entalpinis rekuperatorius gali grąžinti ne tik dalį šalinamo oro šilumos, bet ir dalį drėgmės. Tai ypač aktualu žiemą, kai dėl šildymo ir intensyvaus vėdinimo patalpų oras gali tapti per sausas.

Standartinis plokštelinis šilumokaitis pirmiausia grąžina šiluminę energiją, o entalpinis šilumokaitis gali perduoti ir dalį drėgmės. Todėl entalpinė sistema žiemą gali padėti palaikyti aukštesnį santykinės drėgmės lygį patalpose.

Entalpinį rekuperatorių verta svarstyti, jei žiemą namuose oras tampa labai sausas arba norima sumažinti drėgmės praradimą intensyviai vėdinant. Tačiau pasirinkimas priklauso nuo pastato, gyventojų skaičiaus ir norimo vidaus mikroklimato.

Plokšteliniame rekuperatoriuje tiekiamas ir šalinamas oras juda atskirais kanalais per šilumokaitį. Oro srautai tiesiogiai nesusimaišo, tačiau šiluma perduodama per šilumokaičio paviršių.

Rotaciniame rekuperatoriuje naudojamas besisukantis šilumokaitis, kuris paeiliui sugeria energiją iš šalinamo oro ir perduoda ją tiekiamam orui. Priklausomai nuo rotoriaus tipo, gali būti grąžinama ir dalis patalpų oro drėgmės.

Abu sprendimai turi savo privalumų. Plokšteliniai priešpriešinių srautų šilumokaičiai gali pasižymėti labai aukšta šilumogrąža, o rotaciniai šilumokaičiai gali efektyviai grąžinti šilumą ir, priklausomai nuo konstrukcijos, drėgmę. Pasirinkimą verta derinti prie konkretaus pastato ir pageidaujamo mikroklimato.

Žiemą įprastoje rekuperacinėje sistemoje dalis patalpų drėgmės pašalinama kartu su ištraukiamu oru, todėl santykinė oro drėgmė gali sumažėti. Entalpinis arba drėgmę grąžinantis šilumokaitis gali dalį šios drėgmės grąžinti į tiekiamą orą.

Taip. Rekuperatorius šalina patalpų orą ir pakeičia jį šviežiu lauko oru, todėl tinkamai sureguliuota vėdinimo sistema padeda kontroliuoti dėl žmonių buvimo patalpose didėjantį CO₂ lygį.

Taip. Prieš patekdamas į patalpas lauko oras praeina per rekuperatoriaus filtrus. Filtrų klasė ir sulaikomų dalelių kiekis priklauso nuo konkretaus įrenginio ir naudojamo filtro.

Filtrų būklę reikėtų tikrinti reguliariai, o keitimo dažnumas priklauso nuo aplinkos užterštumo, naudojimo intensyvumo ir gamintojo rekomendacijų. Užteršti filtrai didina sistemos pasipriešinimą ir gali sumažinti oro srautą.

Taip. Rekuperacinė vėdinimo sistema skirta veikti visus metus. Žiemą šalinamo patalpų oro energija naudojama šaltam lauko orui pašildyti. Priklausomai nuo įrenginio konstrukcijos, apsaugai nuo šilumokaičio užšalimo gali būti naudojamas elektrinis pašildytuvas arba kitas valdymo algoritmas.

Elektrinis pašildytuvas gali būti naudojamas apsaugoti šilumokaitį nuo užšalimo esant žemai lauko temperatūrai. Kai kuriuose įrenginiuose taip pat gali būti naudojamas papildomas tiekiamo oro pašildymas. Tiksli funkcija priklauso nuo rekuperatoriaus konstrukcijos.

Bypass funkcija leidžia daliai arba visam tiekiamam orui apeiti šilumokaitį. Tai gali būti naudinga šiltuoju metų laiku, kai vėsesniu nakties lauko oru norima vėdinti patalpas papildomai jo nešildant.

Įprastas rekuperatorius nėra oro kondicionierius. Bypass funkcija gali padėti išnaudoti vėsesnį lauko orą naktį, tačiau aktyviam patalpų vėsinimui paprastai reikalinga atskira vėsinimo sistema arba tam specialiai pritaikyta vėdinimo įranga.

Rekuperatorius pirmiausia yra vėdinimo, o ne pagrindinio šildymo įrenginys. Jis sumažina šilumos nuostolius grąžindamas dalį išmetamo oro energijos, tačiau įprastai nepakeičia pagrindinės namo šildymo sistemos.

Elektros sąnaudos priklauso nuo ventiliatorių efektyvumo, pasirinkto oro srauto, ortakių sistemos pasipriešinimo ir elektrinio pašildytuvo darbo. Todėl lyginant rekuperatorius verta vertinti ne tik maksimalų galingumą, bet ir ventiliatorių energinį efektyvumą realiame darbo taške.

Rekuperacinė sistema paprastai projektuojama nuolatiniam vėdinimui. Oro srautą galima keisti pagal poreikį – pavyzdžiui, sumažinti, kai namuose nėra žmonių, ir padidinti gaminant maistą, naudojantis dušu ar esant daugiau žmonių.

Taip, jei konkretus įrenginys palaiko atitinkamus jutiklius ir valdymo funkcijas. Sistema gali automatiškai padidinti oro srautą, kai patalpose padidėja CO₂ koncentracija arba drėgmė, ir sumažinti vėdinimą, kai poreikis mažesnis.

Dalis šiuolaikinių rekuperatorių turi integruotą interneto ryšį arba gali būti komplektuojami su papildomu komunikacijos moduliu. Priklausomai nuo modelio, programėlėje galima keisti darbo režimą, oro srautą, sudaryti grafikus ir stebėti sistemos būseną.

Taip, tačiau bendras sistemos triukšmas priklauso ne tik nuo paties rekuperatoriaus. Didelę įtaką turi ortakių diametrai, oro greitis, difuzoriai, triukšmo slopintuvai ir įrenginio montavimo vieta. Todėl tyliai sistemai svarbus visas vėdinimo projektas.

Rekuperatorius turėtų būti montuojamas vietoje, kurioje patogu prijungti ortakius, atlikti filtrų keitimą ir techninę priežiūrą. Taip pat svarbu įvertinti įrenginio skleidžiamą triukšmą, kondensato nuvedimą ir gamintojo nustatytas aplinkos sąlygas.

Taip. Butams galima naudoti kompaktiškus centrinius arba decentralizuotus rekuperatorius. Tinkamas sprendimas priklauso nuo galimybės įrengti ortakius, buto ploto ir reikalingo oro srauto.

Decentralizuotas rekuperatorius skirtas vienai patalpai arba nedidelei zonai ir dažniausiai montuojamas išorinėje sienoje. Tai gali būti praktiškas sprendimas renovuojamame būste, kuriame nėra galimybės įrengti centrinės ortakių sistemos.

Vertėtų lyginti ne vien kainą. Svarbūs realūs oro srauto ir slėgio duomenys, šilumogrąža, ventiliatorių elektros sąnaudos, triukšmas, filtrai, drėgmės grąžinimas, automatinis valdymas, garantija ir filtrų bei kitų eksploatacinių dalių prieinamumas.

Pirmiausia nustatykite reikalingą oro srautą m³/h. Tada palyginkite įrenginių našumą esant realiam sistemos slėgiui, šilumogrąžą, šilumokaičio tipą, drėgmės grąžinimą, triukšmą, elektros sąnaudas, filtrus ir valdymo galimybes. Galutinis rekuperatorius turėtų būti derinamas su visos vėdinimo sistemos projektu.